Apie mane

Apie mane

Paveikslai – lyg koridoriai. Lyg tuneliai, kuriais galima nukeliauti į nematomus, bet esančius šalia mūsų laiko, pasaulius.

Dažnai nerimauju, kad viskas, ką nupiešiu kažkur pradeda iš tikrųjų gyventi -  atsiranda TEN ir DABAR – žydi lotosai, moterys virina skalbinius ir barsto cinamoną ant silkės, laikrodžio mechanizme tūno laiškai, kurių taip ir neparašiau, ant katino ūsų apsigyvena dramblių šeimyna, stalčiuose tyliai snaudžia pilys, obuoliai ir pamesti raktai, oranžinės žuvys ruošiasi žiemos miegui mėlyname fortepione, kažkas pameta batelį, lapiukas bando nugriaužti hamako virvę prie kurios pririštas didžiausias miesto bokštas... Tik laikas TEN teka visai kitaip...

Paveikslai „gyvi“ tada, kai juos „čiupinėja“ akys. Tie žvilgsniai paveikslui – maistas.

Jaučiuosi atsakinga už tai, kas atsiranda popieriaus lape.

Norisi gyventi ramiame ir neskubančiame pasaulyje. Juk gali būti, kad kitus savo gyvenimus praleisim  tokiuose pasauliuose kokius sugalvojome. O aš -  tuose, kuriuos nupiešiau.

 Aušra