Ekslibrisas

Ekslibrisas

Ekslibrisas = kryžiažodis

Kiekvienas iš jų turi savo istoriją.

Ekslibriso kūrimo pati pradžia yra tartum psichoterapijos sensas

Tas, kuriam bus kuriamas ekslibrisas, yra prašomas papasakoti apie save ar tą, kuriam bus skirtas ekslibrisas. Kalbėdamas, žmogus „atranda“ daug seniai pamirštų savo gyvenimo smulkmenų, prisimena stebinančių dalykų apie save, savo pamirštas svajones, norus, nuoskaudas ir sapnus.

Tikrai būna nelengva, kai reikia iš tūkstančių smulkmenų „pasiimti“ tai, kas taps ekslibriso esme – pagrindiniu simboliu Eigoje daugelis smulkmenų „nubyra“, o kažkas tampa piešinio pagrindu.

Ekslibrisai – maži kryžiažodžiai, kuriuose daug informacijos apie konkretų žmogų, jo profesiją, pomėgius, asmenybę. Dažnai naudoju piešinyje įvairius tekstus –ekslibriso savininko mėgiamo eilėraščio gabaliuką, lotynišką posakį, linkėjimą.

Mano ekslibrisai - kryžiažodžiai, kuriuos gali išspręsti tik tas, kuris turi "raktą" – tas, kuriam simboliai ir smulkmenos, esančios piešinyje, "kalba". Žiūrovui – tai tik atsitiktinės susipynusios detalės. O tų detalių tikrai daug

Ir gal todėl man labai artimos architekto Ludwig Mies van der Rohe (1886-1969) frazės – "Dievas yra (gyvena) detalėse" ir "Daugiau yra mažiau".

Ekslibrisas turi "dirbti"– būti naudojamas. Tokia yra jo misija. Todėl visada kuriu ne tik ekslibrisą kaip piešinį (kaip dailės kūrinį), bet tiražuoju jį ant lipnaus popieriaus, spausdinu laiškinį popierių pažymėtą piešiniu ar detale, vokus puoštus ekslibrisu, mažą antspaudėlį laiškams – t.y. visą ekslibriso "komplektą". Kad ekslibrisas ne tik kabėtų įrėmintas virš rašomojo stalo ir snaustų, bet gyventų pilnavertį savo gyvenimą – juo būtų žymimos knygos, ant juo puoštų popieriaus lapų rašomi tikri (popieriniai) laiškai, dedami į tikrus vokus ir antspauduojami asmeniniu antspaudu.

O tiems, kas žiūri į ekslibrisus, sakau – spręskit juos kaip kryžiažodžius