Spalvotos Aušros Čapskytės kelionės
Kas naujo fantastiškų miestų kūrėjos, poezijos ir vaikams skirtų knygų iliustratorės grafikės Aušros Čapskytės rudens spalvomis nuspalvintame pasaulyje?
Ji ką tik iš leidyklos pasiėmė Gintarės Adomaitytės pasakų knygą „Laumių stalas“, kurią pagyvino žaismingais paveikslėliais, o dabar iliustruoja Rasos Praninskienės ir Jorio Praninsko „Miesto pasakas“, rengiasi lapkritį vyksiančiai XVII tarptautinei Vilniaus ekslibrisų bienalei.
„Keliaujantys“ po įvairias erdves A.Čapskytės paveikslai bus rodomi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, galerijoje PSI. Pirmadienį atsidarysianti paroda skirta Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti.
Dailininkė juokiasi, kad „keliaujančiai“ parodai ir pavadinimas toks - „Kelionė“, o ji pati
pusę etato „dirba“ kelionių organizatore. Juk paveikslams liūdna mažuose A.Čapskytės namuose stovėti atremtiems į sieną, todėl jie keliauja. Keliauja jau dvidešimt metų keisdami vieni kitus, sukurdami savo šeimas, priimdami jaunus paveikslus, neretai suranda
kitus namus.
„Paveikslai „gyvi“ tada, kai juos „čiupinėja“ akys - visai nesvarbu, ar tas žvilgsnis juos liečia penkias minutes, ar penkias akimirkas. Vienos akys žiūri įdėmiai ir atidžiai surasdamos „paslėptas“ smulkmenas, kitos - tik nuslysta akimirkai. Tie žvilgsniai paveikslui - maistas“, - įsitikinusi Aušra. Todėl jos miniatiūriniuose ir didesnio formato darbuose
daug linijų, tarsi tunelių, kuriais galima nukeliauti į nematomus, bet egzistuojančius šalia mūsų laiko pasaulius. Juose žydi lotosai, moterys virina skalbinius ir barsto cinamoną ant silkės, laikrodžio mechanizme tūno laiškai, kurių taip ir neparašė, ant katino ūsų apsigyvena dramblių šeimyna, stalčiuose tyliai snaudžia pilys, obuoliai ir pamesti raktai, oranžinės žuvys ruošiasi žiemos miegui mėlyname fortepijone, kažkas pameta batelį raudoname mieste... Menininkės fantazijai nėra ribų.
„Manau, kad kažkur TEN, paraleliniame laike, tikrai egzistuoja tie spalvoti miestai, kuriuos nupiešiau. Jie kuria savąją istoriją. Tik laikas ten teka visai kitaip...
Jaučiuosi labai atsakinga už tai, kas atsiranda popieriaus lape. Juk norisi gyventi ramiame ir neskubančiame pasaulyje. Gali atsitikti taip, kad kitus savo gyvenimus praleisime taip, kaip sugalvojome šitame, ir taip, kaip nupiešėme, - šypsosi vilnietė grafikė.
- Bandau prisiminti, ar visi mano išgalvoti ir nupiešti pasauliai - šviesūs ir ramūs, nes tikrai nenoriu kada nors gyventi chaose“.
Šaltinis: „Respublikos” leidinys Nr.40 (877) 2011 m. spalio 8 d.
« Back