Wilhelm Hauff. Pasakos
Nuostabiai gražiai išleista knyga, papuošta prabangiais lietuvių dailininkės piešiniais, kurie tikrai įkvėps vaikų vaizduotę savitai kūrybai. Ši pasakų knyga neginčytinai nusipelnė išskirtinio vaikų ir jų tėvelių dėmesio.
Mažiesiems tai proga pirmą kartą įbristi į garsaus pasakų kūrėjo Wilhelmo Hauffo (Vilhelmas Haufas, 1802–1827) įkvėptai sukurtą stebuklinį pasaulį. Užaugusiems – prisiminti tolimos vaikystės gražiausias akimirkas ir dar kartą pasidžiaugti pasakų pasauliu. Tuo labiau kad tai puikiai išversta pilna šio rašytojo pasakų rinktinė. Joje rasite „Karavano“ istorijas apie kalifą gandrą, vaiduoklių laivą, mažąjį Muką bei „Špesarto smuklės“ pasakojimus apie guldeną su elnio atvaizdu, Saido nuotykius, šaltąją širdį, taip pat „Aleksandrijos šeicho ir jo vergų“ pasakas apie nykštuką Nosį, požemio gyventojų puotą, Baltuolę ir Rožytę, vargšą Štefaną, o ir didžiai išmintingą „Pasaką knygos drabužiais“. Pastaroji pasakoja, kad nuostabioje tolimoje karalystėje su amžinai žaliuojančiais sodais ir niekad nenusileidžiančia saule viešpatavo visų mylima karalienė Fantazija. Išgirdusi, kad žemėje gyvenantys žmonėje visuomet nusiminę ir rimti, nuolat pluša ir iš vargų neišbrenda, Fantazija savo vaikus išsiuntė žmonėms laimės nešti. Kartą vyriausioji karalienės duktė Pasaka sugrįžo iš žemės nuliūdusi ir prislėgta, nes jos teta Mada žmonėms apdūmė akis. Tačiau karalienė Fantazija dukrelę Pasaką išmintingai pamokė: „Jeigu suaugę žmonės, Mados apdumti, tave paniekins, tuomet eik pas vaikus – juos iš tikrųjų aš labiausiai myliu, jiems aš per tavo brolius Sapnus siunčiu gražiausius regėjimus, net pati dažnai nusileidžiu pas juos, glaudžiu prie širdies, bučiuoju, žaidžiu su jais; jie mane irgi gerai pažįsta, nors mano vardo nežino; ne kartą mačiau, kaip jie naktimis šypsosi žiūrėdami į mano žvaigždeles, o rytais, kai mano balti lyg avys debesėliai dangumi slenka, iš džiaugsmo rankutėmis ploja.“
Vokiečių rašytojas pažymėtas itin trumpai švystelėjusios kometos gyvenimu – Wilhelmas Hauffas mirė prieš pat savo 25–ąjį gimtadienį, nespėjęs pasidžiaugti ką tik gimusia dukrele. Tačiau vos per ketverius kūrybingus metus spėjo išgarsėti kaip neeilinės vaizduotės rašytojas. Gal kam bus naujiena, kad jis buvo ne tik pasakų ar istorijų kūrėjas, bet dar parašė dvi satyrų knygas, išleido eilėraščių knygą ir net populiarų istorinį romaną. Lietuvių literatūrologas Kęstutis Urba cituoja W.Hauffo tėvynainio taiklų pasakymą apie rašytoją, kad „tai buvo pavasaris, po kurio neatėjo ruduo“. Reikėtų pridurti, kad iki šiol Hauffo pasakos visiems skaitytojams dovanoja ypač gražų amžiną pavasarį – pilną stebuklų, gėrio, narsos ir kilnumo, taip pat ir tėvynės meilės! Žinoma, galima sieti įstabių pasakų rašytojo laikmetį su to meto visą Europą svaiginusiu romantizmu. Kaip tik tuomet kūrė Novalis, Hoffmanas (Hofmanas), pasirodė Brolių Grimmų (Grimų) pasakų pirmasis tomas. Tačiau vis dėlto iš W.Hauffo sklinda kur kas daugiau nei romantiškasis idealizmas. Tai tikėjimas gėrio galia, meilės paslaptimi ir savęs ugdymas kovoti už grožį. Šios rašytojo perteiktos nuostatos turbūt tiesiogiai susijusios ir su jo asmeniniu gyvenimu. Gimęs ir kurį laiką gyvenęs Štutgarte, vėliau su mama persikėlė į gražų Tiubingeno miestą pas senelius. Baigęs klasikinę gimnaziją tęsė studijas Tiubingeno dvasinėje seminarijoje, po kurios įstojo į Tiubingeno universiteto Teologijos fakultetą. Tačiau po studijų nesirinko dvasininko praktikos, o svajojo apie universiteto profesoriaus vietą ir kurį laiką dirbo namų mokytoju, vėliau laikraščio redakcijoje. Kaip tik mokytojavimo metai W.Hauffui buvo palankiausi kūrybai, kurią skatino ir jo darbdavys karininkas Hiugelis, tapęs rašytojo dvasiniu rėmėju. Belieka pritarti Kęstučiui Urbai, kad „ši graži knyga – tiesiog namų knyga. Namų mokytojo knyga visai šeimai... Kviečianti susėsti apie ją ratu, atgręžus nugarą televizoriui, ir pasinerti į pasakos pasaulį. O tai visai lengva. Hauffo pasakos įtraukia, prikausto dėmesį, užburia“.
Birželio 1–ąją Vaikų dienos proga pasidžiaukime šia ypač gražia knyga ir būkime dėkingi ne tik talentingam vokiečių rašytojui, bet ir puikiai dailininkei bei meistriškam vertėjui. Alfonsas Tekorius W.Hauffo pasakas išvertė 1993–iaisiais, o šiam leidimui savo vertimus dar kartą peržiūrėjo ir patobulino. Beje, lietuviai gimtąja kalba Hauffo pasakas jau skaitė nuo 1921–ųjų, kai jas pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė žymusis kalbininkas Juozas Balčikonis. Tad belieka nuoširdžiai pakviesti didelius ir mažuosius įžengti į karalienės Fantazijos valdas ir pamilti jos dukterį Pasaką.
Iliustravo Aušra Čapskytė. Iš vokiečių k. vertė Alfonsas Tekorius. Vilnius: Alma littera, 2008
Šaltinis: http://www.atgimimas.lt/Knygos/Wilhelm-Hauff.-Pasakos
« Back